Pakraščio g. 7a, Kaunas
LT-49423, Lietuva
I - V   07:00 - 19:00
VI - VII Nedirbame
8 37 311 978

 

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...
Partneriai

Jau daugiau kaip mėnesį besitęsiantis karantinas  tampa didžiuliu išbandymu tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Nuolatinis buvimas namuose, pasikeitęs gyvenimo būdas, nerimas dėl ateities kelia įtampą ir konfliktus. Tai normalu. Tyrimai rodo, kad vaikų tarpusavio nesutarimai, konfliktinės situacijos neišvengiamai pasireiškia kiekvienoje šeimoje, o šiuo laikotarpiu jos gali suintensyvėti. Atminkite, kad kuo mažesnis amžiaus skirtumas tarp brolių ar seserų, tuo labiau išreikšta konkurencija ir tarpusavio kovos. Konkurencija stipriausia tarp tos pačios lyties vaikų. Remdamasi savo darbo praktika galiu teigti, kad daugelis tėvų/globėjų vaikams būdingų peštynių valdymą įvardija kaip pagrindinį auklėjimo aspektą, keliantį jiems daugiausia rūpesčių. Kita vertus, nemažai konfliktinių situacijų tėvai/globėjai galėtų iš anksto suvaldyti, tiesiog jiems pritrūksta žinių ir įgūdžių. Tad ką gi daryti? Kaip nutraukti konfliktus tarp vaikų?

Visų pirma, vaikams labai svarbi dienos struktūra.  Tad svarbu, kad suaugusieji atsakingai į tai pažiūrėtų. Reikia paskirstyti laiką, kad diena turėtų savo ritmą:  atsižvelgiant į aplinkybes aiškiai nustatyti, kada pusryčiauti,  pietauti, vakarieniauti, atlikti kažkokią veiklą, ilsėtis, eiti miegoti ir kt. Tai padės vaikui jaustis saugiam.

Išsiaiškinkite  brolių/seserų konkurencijos priežastis.  Kartais vienas iš vaikų jaučia, kad jo brolis/sesuo yra „geresnis“, labiau palaikomas, ginamas tėvų/globėjų,  ir tai sukelia priešiškumą. Vyresni vaikai pyksta dėl tėvų/ globėjų  dėmesio skiriamo jaunesniesiems. Kai kuriose šeimose vaikai atkartoja suaugusiųjų tarpusavio konfliktus.

Nekreipkite dėmesio į nežymius susipykimus ar apsižodžiavimus, leiskite vaikams išsiaiškinti patiems. Kai problema nėra didelė, vaikai dažnai patys randa puikių kūrybiškų sprendimų. Tokiu  būdu jie mokosi, kaip išspręsti tarpusavio nesutarimus, įgyja savarankiškumo.

Vis dėlto turėtų galioti griežtas bet kokios fizinės agresijos draudimas.

Iš karto nutraukite fizinę agresiją, išskirdami vaikus. Nesiaiškinkite, kas pradėjo peštynes, ir skirkite laiko vaikams nuraminti, taip jie išmoks, kad abu yra vienodai atsakingi už konfliktą.

Labai svarbu vaikus mokyti problemų sprendimo įgūdžių tada, kai jie nesipeša.  Kad ir kas būtų įvykę, elkitės ir kalbėkite ramiai. Susitvardymas, ramus nusiteikimas moko to paties ir vaikus. Visada pasakykite, kokio elgesio tikitės iš vaikų. Skatinkite pagalvoti, kaip tam tikras elgesys verčia jaustis aplinkinius.

Nebijokite drausminti vaikų. Nustatykite paskatinimų sistemą, pvz.:  įveskite taisyklę, kad už tam tikrą laikotarpį be peštynių vaikai gauna apdovanojimą. Kuo dažniau girkite, kai vaikai elgiasi tinkamai. Už netinkamą elgesį bauskite, naudodami logines pasekmes, t.y. būdą, kuris yra tiesioginė netinkamo elgesio pasekmė. Pavyzdžiui, jei vaikai susipešė dėl žaislo, loginė pasekmė būtų atimti žaislą, kol jie nesusitars, kas žaidžia pirmas.

Mokykite gerbti nuosavybę ir asmeninę erdvę.  Dažnai jaunesnieji linkę įkyrėti vyresniems vaikams ir tai sukelia konfliktus.

Skirkite dėmesį kiekvienam vaikui. Vaikai, kurie jaučiasi mylimi ir priimami, yra mažiau linkę konfliktuoti tarpusavyje. Tėvai/ globėjai  skirdami laiko kiekvienam vaikui stipriai sumažina pykčių tikimybę šeimoje.

 

Jeigu reikėtų daugiau konsultacijų, kaip tvarkytis su vaikų emocijomis ir sunkumais, paskambinkite psichologei telefonu +370 60049766.

Psichologė Ingrida Umarienė