Pakraščio g. 7a, Kaunas
LT-49423, Lietuva
I - V   07:00 - 19:00
VI - VII Nedirbame
8 37 311 978

 

Kaip vertinate mūsų paslaugas?

Apklausos rezultatai

Kraunasi ... Kraunasi ...
Partneriai

Dažniausiai, paprastuose dalykuose slypi didžiausios vertybės, natūralumas ir nuoširdumas. Tos tikros ir nesuvaidintos emocijos, būtent tai labiausiai matėsi priešmokyklinukų  grupės vaikučiuose, kurie susiruošė į kelionę pas ūkininkus ir ten turėjo galimybę iš arti išvysti įvairius naminius gyvūnus, juos paliesti, pamaitinti, jais rūpintis.

Atvykus į Ukmergės raj., Gavėnonių kaimą, vaikučius pasitiko ūkininkų šeima ir jų šunelis Mažė. Šunytė buvo didelė vaikų draugė  ir juos, visos kelionės metu visur lydėjo. ,,Voveriukų“ grupės ugdytiniai su savo atsivežtais, pilnais lauktuvių krepšiais ir kibirėliais keliavo pas triušiukų šeimyną, žąsis ir aveles. Kiekvienas galėjo paliesti triušiukus, juos pamaitinti, taip pat iš arti išvysti, pamaitinti ir paliesti taip retai vaikams matomą gyvūną – avelę. Patys vaikai fiksavo akimirkas su fotoaparatais. Pabuvojus prie šių gyvūnėlių, jais pasidžiaugus, ,,Voveriukai“ grįžo prie vaišių stalo. Kiek atsipūtus, pailsėjus ir užkandus tikro, naminio sūrio su įvairiausiomis uogienėmis ir medumi, paragavus visų kitų vaišių ir atsigėrus šiltos žolelių arbatos, vaikučiai susiruošė į laukus pas karvytes ir arkliuką. Ūkininkas parodė, kaip iš karvės gaunamas pienas, o vaikai patys savanoriškai norėjo paragauti tik ką pamelžto ir dar šilto karvės pieno. Vieni sakė labai skanu, kitiems nepatiko, nes per šiltas, o buvo ir tokių, kurie tik pauostę nusprendė, kad tikrai neragaus. Po karvyčių kelionė tęsėsi į kitą laukų pusę, kur mūsų visų laukė arkliukas Džiazas. Arkliukas kaip niekad gerai visus prisileido, visi galėjo jį pamaitinti ir svarbiausia – paglostyti. Grįžus į kiemą vaikučių laukė paskutinė užduotis, aplankyti višteles ir pažiūrėti ar jos jau yra padėjusios kiaušinių. Vaikai su ūkininke rado kiaušinių ir juos po vieną draugiškai surinko į krepšelį, taip pat pasidžiaugė vištele, ją palaikydami ant rankų. Po visų patirtų įspūdžių, visi nuoširdžiai padėkojome mus priėmusiems ūkininkams, susirinkome savo kuprines ir susėdę į autobusą susiruošėme vykti atgal į Kauną, kur prie darželio jau laukė vaikučių tėveliai.

Šios kelionės metu vaikai, kaip patys sakė, turėjo galimybę keliauti tik su mokytoja ir be tėvelių, turėjo galimybę gyvūnus ne tik pamatyti, bet jais pasirūpinti, juos pamaitinti ir kas buvo svarbiausia vaikams – juos paliesti! Vaikai buvo ir liko iki pat šiol laimingi, kad turėjo tokią galimybę. Kaip patys sakė, norėtų sugrįžti vėl į kaimą ir aplankyti dar kartą visus gyvūnus bei paragauti naminio sūrio. Mano širdis džiaugias, kad tokia, labai paprasta kelione sukėliau tiek daug džiugių emocijų vaikams! Ši kelionė vaikų atmintyje, manau, kad išliks ilgam. Ačiū visiems keliavusiems vaikams, ačiū mokytojos padėjėjai Daliai, ačiū tėveliams, kad pasitikėjote manimi ir išleidote savo vaikus! Tai pirmoji mūsų grupės kelionė, bet tikrai ne paskutinė!